Bipolinis sutrikimas ar tik nuotaikos svyravimai? Kaip pamatyti skirtumą

Įprasti nuotaikos svyravimai būna trumpi ir seka tai, kas vyksta tavo gyvenime. Bipolinis sutrikimas veikia kitaip: jis ateina epizodais, kurie trunka dienas ar savaites ir kurių metu energija, miegas ir elgesys aiškiai pasikeičia. Iškalbingiausias požymis yra ne liūdesys, o neįprastai didelės energijos laikotarpis, kai miego tau beveik nereikia.

Beveik kiekvienas kartais sako "šiandien esu toks bipolinis" po energijos kupino ryto ir vakaro ant sofos. Sutrikimas taip neatrodo. Toliau perskaitysi, kas iš tikrųjų yra bipolinis sutrikimas, kuo jis skiriasi nuo įprastų pakilimų ir nuosmukių, apie tris situacijas, kurias lengva supainioti, ir ką gali daryti, jei abejoji dėl savęs.

Kas yra bipolinis sutrikimas?

Bipolinis afektinis sutrikimas yra nuotaikos sutrikimas, kai depresijos laikotarpiai kaitaliojasi su neįprastai pakilios arba dirglios nuotaikos laikotarpiais. Anksčiau jis vadintas maniakine depresine psichoze. Tarp epizodų daugelis jaučiasi stabiliai savaites, mėnesius ar net metus.

Vadovai, kuriais remiasi psichiatrai, amerikiečių DSM-5 ir Pasaulio sveikatos organizacijos TLK-11, išskiria kelias formas:

• I tipo bipolinis sutrikimas. Bent vienas manijos epizodas. Manija trunka bent savaitę, didžiąją dienos dalį ir beveik kasdien, arba trumpiau, jei žmogų tenka guldyti į ligoninę. Daugelis, turinčių šį tipą, patiria ir depresijos epizodų.
• II tipo bipolinis sutrikimas. Bent vienas hipomanijos ir bent vienas depresijos epizodas. Hipomanija yra švelnesnė manijos forma, trunkanti bent keturias dienas iš eilės. Aplinkiniai ją pastebi, bet ji visiškai neapverčia žmogaus gyvenimo aukštyn kojomis.
• Ciklotimija. Bent dvejus metus besikartojantys laikotarpiai su lengvesniais hipomanijos ir depresijos simptomais, kurie vis dėlto niekada nebūna tokie stiprūs, kad sudarytų visą epizodą.

Kaip atrodo manija ar hipomanija? Žmogus jaučiasi neįprastai energingas, euforiškas arba dirglus. Jam reikia daug mažiau miego, ir vis tiek jis žvalus. Mintys lekia, jis kalba greičiau ir šokinėja nuo vienos idėjos prie kitos. Jis pradeda dešimt dalykų vienu metu, išleidžia daugiau pinigų nei paprastai arba rizikuoja ten, kur kitaip būtų atsargus. Esant visiškai manijai jis gali net prarasti ryšį su realybe.

Depresijos epizodas trunka bent dvi savaites: prislėgta nuotaika arba susidomėjimo praradimas, nuovargis, per daug ar per mažai miego, sunkumai susikaupti, kaltės ar menkavertiškumo jausmas ir kartais mintys apie mirtį.

Bipolinis sutrikimas dažnai prasideda vėlyvoje paauglystėje arba ankstyvoje suaugusiojo amžiuje. Kai kuriose šeimose jis pasitaiko dažniau, tačiau retai turi vieną vienintelę priežastį. Gydantis, paprastai derinant vaistus, psichoterapiją ir pastovų dienos ritmą, daugelis žmonių gyvena stabilų gyvenimą.

Bipolinis sutrikimas ar tik nuotaikos svyravimai: koks skirtumas?

Būtent šį klausimą žmonės dažniausiai įveda į Google. Skirtumas retai slypi tame, kaip blogai jautiesi tam tikrą akimirką. Jis slypi modelyje. Padeda penki dalykai.

1. Trukmė. Įprasti nuotaikos svyravimai trunka valandas, kartais dieną ar dvi. Bipolinis epizodas trunka nuo dienų iki savaičių ir turi aiškią pradžią ir pabaigą. Tu nepabundi "kitoks" vieną rytą, tu esi kitoks visą laikotarpį.

2. Priežastis. Įprasta nuotaika dažniausiai seka įvykius: gerą savaitgalį, barnį, terminą darbe, blogą žinią. Bipolinius epizodus gali sukelti stresas ar miego trūkumas, bet dažnai atrodo, kad jie atsiranda iš niekur ir neatitinka situacijos.

3. Miegas ir energija. Tai svarbiausia užuomina. Hipomanijos ar manijos laikotarpiu žmonės miega tris ar keturias valandas ir pabunda pailsėję, naktis po nakties. Tai visai kas kita nei gulėti nemiegant, nes mintys neduoda ramybės, ir kitą dieną būti visiškai išsekusiam.

4. Elgesys. Epizodo metu žmonės daro dalykus, kurie jiems nebūdingi: dideli pirkiniai, staigūs planai, daug daugiau kalbėjimo, žinutės vidury nakties, konfliktai. Žmogus, turintis įprastų nuotaikos svyravimų, jaučiasi kitaip, bet dažniausiai elgiasi kaip visada.

5. Kiti pastebi. Iš vidaus hipomanija dažnai atrodo maloni. Būtent todėl ją sunku pastebėti savyje. Draugai, partneris ar kolegos dažnai pastebi pirmi: "tu toks greitas", "tu nesi savimi", "pastaruoju metu daug išleidi".

Vienas dalykas svarbus: nė vienas iš šių punktų pats savaime nieko neįrodo. Mažai miego prieš svarbų terminą ar susižavėjimas nauja meile yra visiškai normalu. Prasmę jie įgyja tik kartu, tai yra kai kalbama apie laikotarpį, kuris trunka dienas, keičia miegą ir elgesį ir kurį pastebi ir aplinkiniai.

Trys situacijos, kurias lengva supainioti

Savaitė po egzaminų

Gabijai 21 metai. Po kelių savaičių mokymosi ji išlaiko paskutinius egzaminus. Visą savaitę ji beveik kiekvieną vakarą eina į miestą, miega po penkias valandas, su draugėmis planuoja kelionę ir jaučiasi pasaulio viršūnėje. Paskui dvi dienas atsimiega, jaučiasi šiek tiek be nuotaikos ir grįžta į kasdienybę.

Tai ne hipomanija. Jos gera nuotaika turi aiškią priežastį, trumpos naktys ją išvargina, ji atsimiega, o po to viskas vėl kaip įprastai. Intensyvu, bet visiškai suprantama.

Vyras su trimis naujomis įmonėmis

Mantui 34 metai, ir paprastai jis ramus buhalteris. Vieną pavasarį be ypatingos priežasties jis pradeda miegoti keturias valandas per naktį ir vis tiek jaučiasi puikiai. Per dvi savaites jis įregistruoja tris įmones, užsako brangią įrangą ir vidurnaktį skambina draugams su planais. Kai partnerė bando jį pristabdyti, jis supyksta. Maždaug po trijų savaičių energija dingsta ir prasideda ilgas, tamsus laikotarpis, kai jis vos išlipa iš lovos.

Šis modelis, aiškus laikotarpis su mažesniu miego poreikiu, greitais planais, rizikingomis išlaidomis ir dirglumu, po kurio ateina depresija, yra būtent tai, ko ieško gydytojai. Tai priežastis kreiptis į gydytoją, o ne laukti.

Depresija, kuri vis grįždavo

Sofijai 28 metai, ir ji du kartus gydėsi nuo depresijos. Antidepresantai ir terapija padeda, bet nuosmukiai grįžta. Tik kai psichiatrė paklausia apie kitus laikotarpius, kažkas išaiškėja. Kiekvieną pavasarį Sofija turi kelias savaites, kai mažai miega, atlieka visą darbų sąrašą, perka naujus drabužius ir jaučiasi "pagaliau savimi". Tas savaites ji visada laikė normaliomis.

Tokia situacija dažna. II tipo bipolinis sutrikimas dažnai atpažįstamas vėlai, nes žmonės kreipiasi pagalbos depresijos metu ir neužsimena apie gerus laikotarpius. Hipomanija neatrodo kaip problema. Todėl gydytojas apie ją klausia tikslingai.

Bipolinis ar ribinis asmenybės sutrikimas?

Šie du dažnai painiojami, nes abiem atvejais emocijos stiprios. Skirtumas vėl slypi modelyje.

Sergant bipoliniu sutrikimu nuotaika ateina epizodais, trunkančiais nuo kelių dienų iki kelių savaičių, aiškiai pasikeičiant miegui ir energijai, o tarp epizodų žmogus gali būti visiškai stabilus. Esant ribiniam asmenybės sutrikimui (borderline) emocijos dažnai pasikeičia per kelias valandas, dažniausiai dėl kažko santykiuose: žinutės, į kurią niekas neatsako, jausmo, kad esi atstumiamas. Prie to prisideda ilgalaikiai sunkumai su savivoka, tuštumos jausmas ir baimė būti paliktam.

Abu gali pasireikšti ir kartu. Jei labiau atpažįsti save stipriose reakcijose į kitus žmones, mūsų ribinio asmenybės sutrikimo testas nagrinėja būtent šį modelį. O jei iš pusiausvyros labiausiai išmuša kritika ar atstūmimas, galbūt labiau padės straipsnis apie jautrumą atstūmimui.

Kaip tai atpažinti savyje?

Kadangi hipomanija dažnai atrodo maloni, retai ją atpažįstame tą pačią akimirką. Geriau veikia žvilgsnis atgal. Padėti gali šie klausimai:

• Ar esi turėjęs kelias dienas, kai tau reikėjo daug mažiau miego ir vis tiek buvai kupinas energijos? Ne vieną naktį, o kelias iš eilės.
• Ar aplinkiniai sakė, kad esi kitoks? Greitesnis, garsesnis, dirglesnis, neramesnis.
• Ar darei dalykų, dėl kurių vėliau gailėjaisi arba kuriuose savęs neatpažinai? Dideli pirkiniai, staigūs sprendimai, rizikingas elgesys, žinutės, kurių kitaip niekada nesiųstum.
• Ar tas laikotarpis baigėsi nuosmukiu? Kritimas po pakilimo yra dažnas modelis.
• Ar tavo šeimoje yra buvę bipolinio sutrikimo ar kito nuotaikos sutrikimo? Tai nereiškia, kad jį turi, bet gydytojui tai naudinga informacija.

Atkreipk dėmesį į skirtumą nuo minčių, kurios lovoje sukasi ratu. Gulėti nemiegant, nes galva nesustoja, ir kitą dieną būti visiškai sudaužytam daug labiau atitinka perdėtą galvojimą nei hipomaniją. Jei atpažįsti tame save, geresnė pradžia būtų straipsnis apie požymius, kad per daug galvoji.

Gydytojai kartais naudoja klausimyną Mood Disorder Questionnaire (MDQ), trumpą atrankos sąrašą, kurį 2000 metais sukūrė Hirschfeldas ir kolegos, kad suprastų, ar tolesnis vertinimas prasmingas. Atrankinis tyrimas, kaip ir mūsų testas, yra pirmas žingsnis, o ne galutinis nuosprendis.

Ką gali daryti, jei abejoji?

Kelias savaites rašyk nuotaikos dienoraštį. Kiekvieną vakarą užsirašyk nuotaikos įvertinimą nuo 1 iki 10, kiek valandų miegojai, kiek turėjai energijos ir ar nutiko kas nors ypatingo. Modeliai, kurių nematai diena iš dienos, išryškėja per kelias savaites. Gydytojas su tuo gali padaryti daug daugiau nei su sakiniu "kartais būnu prastos nuotaikos".

Paklausk artimo žmogaus. Paklausk partnerio, draugo ar tėvų, ar jie kada nors pastebėjo laikotarpių, kai buvai aiškiai kitoks. Jų žvilgsnis papildo tai, ką pats praleidi.

Saugok savo miegą. Pastovus ėjimo miegoti laikas ir pakankamai miego padeda beveik visiems išlaikyti stabilesnę nuotaiką. Miego trūkumas linkusiems žmonėms gali ir išprovokuoti epizodą. Būk atsargus su alkoholiu ir narkotikais, jie sustiprina nuotaikos svyravimus.

Pasikalbėk su savo šeimos gydytoju. Pasiimk dienoraštį ir kelis konkrečius pavyzdžius. Paminėk ne tik sunkius laikotarpius, bet ir akimirkas, kai jauteisi neįprastai gerai ar energingai. Būtent ši informacija dažnai padeda nustatyti teisingą diagnozę.

Kreipkis pagalbos nedelsdamas, jei tai skubu. Jei turi minčių atimti sau gyvybę arba jei kas nors šalia tavęs atrodo prarandantis ryšį su realybe, nedelsdamas kreipkis į gydytoją, skambink 112 arba į emocinės paramos liniją. Tai nėra perdėta reakcija.

Ką mūsų testas pasako ir ko ne

Mūsų bipolinio sutrikimo testas klausia apie keturias sritis: pakilios nuotaikos laikotarpius, energiją ir aktyvumą, depresijos laikotarpius ir tai, kaip tavo nuotaika keičiasi laikui bėgant. Galvoji apie savo gyvenimą kaip visumą, ne tik apie pastarąsias savaites. Tai užtrunka apie penkias minutes.

Ką jis gali: aiškia kalba parodo, kuriose srityse tavo atsakymai išsiskiria. Tai padeda geriau suprasti savo modelį ir nuspręsti, ar verta apie tai pasikalbėti su specialistu. Daugeliui taip pat lengviau kalbėtis su gydytoju, kai savo patirtį jau kartą išreiškė žodžiais.

Ko jis negali: jis nenustato diagnozės. Žemas rezultatas negarantuoja, kad niekas nevyksta, o aukštas rezultatas nereiškia, kad turi bipolinį sutrikimą. Išsekimas, stresas, skydliaukės veiklos sutrikimai, vaistai, narkotikai, ADHD ir kitos būklės gali sukelti panašią patirtį. Jas atskirti gali tik gydytojas arba psichiatras po išsamaus pokalbio apie tavo istoriją.

Todėl vertink rezultatą kaip pokalbio pradžią. Jei jis kelia klausimų, žiūrėk į juos rimtai ir aptark juos su žmogumi, kuris mato visą vaizdą.

Kada nuotaikos svyravimai yra tiesiog gyvenimo dalis?

Ne kiekvieniems amerikietiškiems kalneliams reikia etiketės. Hormonai, įtemptas laikotarpis, per mažai miego, gedulas ar didelis pokytis gali kuriam laikui išbalansuoti nuotaiką. Tai žmogiška. Kol tavo nuotaika seka įvykius, ramiais laikotarpiais miegi normaliai ir susitvarkai su kasdienybe, tai greičiausiai yra dalis to, kas esi ir ką šiuo metu išgyveni.

Kita istorija, kai svyravimai ateina aiškiais laikotarpiais, keičia miegą ir elgesį ir trukdo tau funkcionuoti. Tada verta pažiūrėti giliau. Ne tam, kad užsiklijuotum etiketę, o todėl, kad gera pagalba tikrai kažką pakeičia.

Nori susidaryti pirmą įspūdį apie savo modelį? Atlik nemokamą bipolinio sutrikimo testą ir ramiai perskaityk rezultatą. Tada nuspręsk, geriausia kartu su žmogumi, kuriuo pasitiki, ką su juo daryti.